finire
Італійська[ред.]
Морфосинтаксичні ознаки[ред.]
fi-ni-re
Дієслово, третя дієвідміна.
Indicativo | Congiuntivo | |||
---|---|---|---|---|
Presente | Futuro | Passato remoto | Presente | |
Io | finisco | finirò | finii | finisca |
Tu | finisci | finirai | finisti | finisca |
Egli Ella Lei |
finisce | finirà | finì | finisca |
Noi | finiamo | finiremo | finimmo | finiamo |
Voi | finite | finirete | finiste | finiate |
Essi Esse Loro |
finiscono | finiranno | finirono | finiscano |
Participio | Gerundio | |||
finito | finendo |
Вимова[ред.]
МФА: [fi'nire]
Семантичні властивості[ред.]
Значення[ред.]
- закінчити ◆ Ho finito il lavoro. — Я закінчив працю.
Синоніми[ред.]
Антоніми[ред.]
Споріднені слова[ред.]
Найтісніша спорідненість | |
|
Етимологія[ред.]
Від ??